Skubame pranešti, kad vakar, t.y. spalio 18 d. 20.15 val. pagaliau baigėsi derybos su švietimo ministerija dėl švietimo šakos kolektyvinės sutarties.
 
Vakarykštis posėdis buvo itin sunkus, nes visų profsąjungų vadovai, 15 val.  į derybas  atėjo nusiteikę neišeiti, kol nebus galutinio rezultato.
 
Sunkiausia derybų vieta buvo 8.6 bei 8.9 punktai (8.6 - dėl Vyriausybės 17,4 mln. skolos tarnybinių koeficientų žirklių galutiniam panaikinikui, o 8.9 - dėl atlyginimų priedų turintiems 20 ir 25 m. pedagoginio stažo įvedimo)..
 
Seimo švietimo komiteto pirmininkas E.Jovaiša ir švietimo ministrė  J. Petrauskienė kategoriškau reikalavo, kad šie punktai būtų paaukoti dėl 8.7 punkto (nuoseklus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų atlyginimų kėlimas, kol susilygins su mokytojų atlyginimais).
 
Pagaliau buvo sutarta dėl alternatyvios formuluotės 8.6 bei 8.9 punktų  perkėlimo į 8.13 punktą.
 
Sutarta, kad galutinį Sutarties tekstą patikrinimui mes gausime iki pirmadienio, t. y. spalio 23 d., o trečiadienį, spalio 25 d. jis bus svarstomas Vyriausybės posėdyje. (Gavę galutinį tekstą, tuoj pat išsiųsime Jums).
 
Liko ilga ir emociškai įtempta laukimo savaitė, su klausimu, ar Vyriausybė dar kartą neatmes Sutarties. Atmetimo atveju būsim priversti kelti kolektyvinį ginčą ir rengtis rimtoms, bet varginančioms protesto akcijoms, kurių kraštutinė priemonė - straeikas.
 
Apie Lietuvos švietimo situaciją reguliariai informuojamas Europos švietimo profesinių sąjungų komitetas (ETUCE), kuris, savo ruožtu informuoja Europos komisiją, bei savo šalis nares. Rugsėjo pabaigoje apvaliojo stalo konferencijoje Rygoje visos ETUCE priklausančios šalys pažadėjo visapusišką palaikymą Lietuvos švietimo profsąjungų veiksmams.

KOLEGOS,

derybos dėl Lietuvos švietimo ir mokslo Kolektyvinės sutarties vyksta jau treji metai. Per šį laikotarpį derybos tarp Švietimo ir mokslo ministerijos (turinčios Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliojimus derėtis) ir Lietuvos švietimo profesinių sąjungų buvo baigtos tris kartus. Ir kiekvieną kartą sutarties pasirašymą blokavo Finansų ministerija.

Viešoje erdvėje paskelbta informacija, kad LR Vyriausybės posėdyje Švietimo ir mokslo ministrei Jurgitai Petrauskienei protokoliniu nutarimu buvo suteikti įgaliojimai pasirašyti suderėtą kolektyvinę sutartį. Tačiau buvo nutylėta, kad tame pačiame protokole buvo įrašyta sąlyga, kurią įvykdžiusi J. Petrauskienė gali pasirašyti šią sutartį. Kolektyvinės sutarties projekte neturi būti numatyti kitų finansinių įsipareigojimų valstybės biudžetui iki 2020 metų, išskyrus mokytojų etatinį darbo apmokėjimą. Tai reiškia, kad Kolektyvinėje sutartyje neturi likti punktų:

8.8. Per 3 (tris) mėnesius nuo Sutarties įsigaliojimo inicijuoti Švietimo įstatymo pakeitimą, įteisinant nuostatą, draudžiančią mokyklos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovams sulygti dėl papildomo pedagoginio darbo mokykloje, kurioje eina vadovo pareigas, išskyrus atvejį, kai nėra būtino specialisto, suderinus su darbuotojų atstovais.

8.6. Didinti mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus, pasiekiant maksimalų dydį, nustatytą Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo 5 priede, nuo 2018 m. sausio 1 dienos, skiriant papildomas lėšas.

8.7. Didinti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų atlyginimus, siekiant iki 2022 metų juos sulyginti su bendrojo ugdymo mokyklų mokytojų darbo užmokesčiu.

8.9. Keičiantis pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkai, inicijuoti, kad papildomai būtų nustatyti atitinkamai didesni pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai pedagoginiams darbuotojams, turintiems 20 ir 25 metų pedagoginio darbo stažą.

Be to, kad yra reikalaujama iš sutarties išbraukti šiuos punktus, taip pat siūloma redaguoti ir daugelį kitų punktų. Vienas iš pagrindinių, ir Lietuvos mokytojams ypač aktualus punktas, dėl etatinio darbo apmokėjimo įvedimo, kurį siūloma koreguoti taip, kad etatinis darbo apmokėjimas bus įvedinėjimas trimis etapais, pradedant 2018 m. rugsėjo 1d. Kaip tai bus daroma, Lietuvos švietimo profesinės sąjungos nėra informuotos. Tik iš Švietimo ir mokslo ministrės J. Petrauskienės pasisakymų savo facebook‘o paskyroje sužinojome, kad mokytojai su šiuo projektu bus supažindinami tik tada, kai įstatymo projektas bus pateiktas Lietuvos Respublikos Seimui svarstyti (siūlo pirkti katę maiše).

Lietuvos švietimo profesinės sąjungos, matydamos, kad ir ši, 17-ta per nepriklausomos Lietuvos istoriją, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nesiruošia būti tikru socialiniu partneriu ir vykdyti savo įsipareigojimus, kviečia visus Lietuvos pedagogus stebėti derybas dėl Lietuvos švietimo ir mokslo Kolektyvinės sutarties, kurios prasidės šiandien 15.00 val. Švietimo ir mokslo ministerijoje. Kaip derybos pasibaigs tikrai dabar pasakyti niekas negali, tačiau tikime, kad Jūs būsite kaip niekad pilietiški, vieningi ir padėsite Jūsų atstovams derėtis dėl Jūsų ateities.

Mokytojau, auklėtojau, dėstytojau – STEBĖK, GALVOK, REAGUOK!!!

Naujienas tiesiogiai nuo 15.00 val. stebėkite adresu: 

https://www.facebook.com/svietimoprofsajunga/

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.101 straipsnio 1 dalimi, pranešame apie numatomą Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos ir Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos reorganizavimą bei reorganizavimo sąlygų sudarymą.

Reorganizavimas bus vykdomas pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.97 straipsnio 4 dalį sujungimo būdu. Lietuvos švietimo įstaigų profesinė sąjunga ir Lietuvos mokytojų profesinė sąjunga bus sujungiamos į naujai steigiamą Lietuvos mokytojų, švietimo ir mokslo profesinę sąjungą, kuri po reorganizavimo tęs veiklą perimdama visas Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos ir Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos teises ir pareigas.

Reorganizuojami (pasibaigiantys) juridiniai asmenys:

Lietuvos švietimo įstaigų profesinė sąjunga: juridinio asmens kodas: 301675765; buveinė – Vilniaus m. sav. Vilniaus m. J. Jasinskio g. 9; teisinė forma – Profesinė sąjunga ar susivienijimas; registro tvarkytojas – VĮ "Registrų centras".

Lietuvos mokytojų profesinė sąjunga: juridinio asmens kodas: 190775810; buveinė – Vilniaus m. sav. Vilniaus m. J. Jasinskio g. 9; teisinė forma – Profesinė sąjunga ar susivienijimas; registro tvarkytojas – VĮ "Registrų centras".

Naujai steigiama Lietuvos mokytojų, švietimo ir mokslo profesinė sąjunga perims visas Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos ir Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos teises ir pareigas bei turtą nuo turto ir dokumentų priėmimo-pardavimo aktų pasirašymo dienos.

Preliminari numatoma reorganizavimo pabaigos data – 2017 m. gruodžio mėn. 31 d.

Su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.96 straipsnio 4 dalyje išvardytais dokumentais susipažinti galima Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos ir Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos buveinėje Vilniaus m. sav. Vilniaus m. J. Jasinskio g. 9, kasdien darbo dienomis darbo laiku laikotarpiu nuo šio pranešimo paskelbimo iki reorganizavimo pabaigos.

 

Rugpjūčio 8 d.  LMPS pirmininkė Jūratė Voloskevičienė, kartu su kitų švietimo darbuotojams atstovaujančių švietimo profesinių sąjungų vadovais, susitiko su Ministru Pirmininku Sauliumi Skverneliu ir švietimo ir mokslo viceministru Gražvydu Kazakevičiumi aptarti švietimo finansavimo klausimų.

Susitikimo pradžioje Premjeras akcentavo, kad tikslai, kurie yra iškelti – niekur nedingsta, be to, jis tikisi, kad iki rugsėjo 1 d. švietimo šakos kolektyvinė sutartis pagaliau bus pasirašyta.

Premjeras taip pat pabrėžė, kad vienareikšmiškai iki 2018 m. rugsėjo 1 d. turi būti įvestas etatinis mokytojų darbo apmokėjimas. Premjerui antrino ir viceministras G. Kazakevičius, priminęs, kad net trijuose Seimo komitetuose buvo įsipareigota etatinį mokytojų darbo apmokėjimą pradėti nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. ir tam numatyta 30 mln. eurų (iki 2019 m. sausio 1 d.), bet nieko nepasakė apie klasės komplektų finansavimą, pakeisiantį mokinio krepšelį.

Švietimo profesinių sąjungų vadovai akcentavo, kad etatinis mokytojų darbo apmokėjimo modelis tiesiogiai koreliuoja su klasės krepšelio modeliu, o nenoras įvesti nacionaliniu mastu klasės krepšelį rodo, kad ateityje bus dar daug taisytinų dalykų ir įvedimo stabdymų. Švietimo reformos įgyvendinimui reikalinga politinė valia ir sprendimas.

Jeigu ir vėl bus einama kosmetiniu reformų keliu, neturint lėšų, jokių esminių pokyčių švietime nebus.  Natūraliai kyla klausimas, kaip Vyriausybė ir Švietimo ir mokslo ministerija sugebės pritraukti jaunus žmones į pedagogikos studijas, neturėdamos ką jiems pasiūlyti? Kaip pritrauks jaunus pedagogus į mokyklas, siūlydami nepilnai 400 eurų į rankas?

Švietimo profesinių sąjungų vadovai Premjerui taip pat priminė, kad dar yra likusi buvusios Vyriausybės 17 mln. eurų skola pedagogų darbo užmokesčio „žirklių“ išlyginimui ir klausė, ar ši skola bus grąžinta, nes BVP surinkimas yra 4 proc. didesnis, nei prognozuota ir surenkama per 800 mln. eurų daugiau. S. Skvernelis į tai atsakė, kad Lietuva, įsivesdama eurą, prisiėmė įsipareigojimus ir visi „gaunami viršaus“ pinigai, eina skolų grąžinimui Europos Komisijai, o tai galima suprasti, kad pedagogams tų pinigų greičiausiai neteks pamatyti. Premjerui buvo pasiūlyta skolos klausimą spręsti panaudojant Lietuvos žmonių indėlius, kurie siekia trečdalį šalies biudžeto, išleidžiant vyriausybines obligacijas.

Profesinių sąjungų teigimu, Premjeras neįvertino Europos Komisijos nurodymų dėl būtinų esminių pokyčių Lietuvos švietimo sistemoje įgyvendino ir neatsakė į klausimą, ar galimi struktūriniai sisteminiai pokyčiai švietimo sistemoje, nepažeidžiant fiskalinės drausmės ir biudžeto sandaros įstatymo.  Premjero patarėjas Lukas Savickas informavo, kad tik dabar Vyriausybė ruošia raštą Europos Komisijai, dėl galimų sisteminių struktūrinių pokyčių švietimo sistemoje ir mokestinės pertvarkos  Lietuvos švietimo srityje.

Pasidomėjus kada bus įvardintos konkrečios sumos, skirtos švietimo sektoriaus finansavimui, Premjeras pateikė preliminarius skaičius, gautus iš Švietimo ir mokslo ministerijos, kurie anot jo, dar gali keistis, nes nėra bendro koalicijos partnerių sutarimo šiuo klausimu. Švietimo profesinių sąjungų atstovai reaguodami į šį pasakymą pasiūlė Premjerui savo pavedimu įpareigoti tai padaryti Švietimo ir mokslo ministerijos vadovus.

Be to, yra numatyta, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. įgyvendinus mokestines pertvarkas, kurias siūlo Vyriausybė, priklausomai nuo to, kiek mokytojas uždirba, kokia yra jo šeimos padėtis ir jei darbo užmokestis siekia iki 414 eurų, pajamų pagausėjimas tikrai bus  (nuo 10 iki 115 eurų).

Iškėlus klausimą dėl pedagogų išleidimo į išankstinę pensiją, Premjeras pažymėjo, kad tai susiję ir su Sodros galimybėmis, tad po savaitės planuojamas susitikimas su Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovais po kurio jis turėtų turėti atsakymus į šį klausimą.

Nors, pasak Premjero, ruošiami pokyčiai nebus kosmetiniai, tačiau koks bus galutinis rezultatas, jis atsakyti negali, kadangi viskas priklausys nuo koalicijos partnerių, o kol kas koalicijos partneriai turi skirtingas nuomones. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga siūlo atsižvelgti į mažiausias pajamas gaunančiųjų segmentą, tame tarpe ir mokytojų.

Kitas susitikimas numatomas rugsėjo 1 d., kai, anot S. Skvernelio, bus galimai pasirašoma švietimo šakos kolektyvinė sutartis.

Reziumuojant susitikimą, galima teigti, kad laukiamų atsakymų profesinės sąjungos ir vėl neišgirdo. Paaiškėjo, kad Premjeras neturi išsamios informacijos apie švietimo sistemos būklę ir reikalingą finansavimą reformoms švietimo sistemoje įgyvendinti. Galima daryti prielaidą, kad Premjerui teikiama informacija yra šališka ir neatitinkanti tikrosios švietimo sektoriaus situacijos. Posėdyje Premjeras pateiktiems siūlymams ir pastaboms švietime pritaria, nes matomai neturi argumentų jų paneigti, tačiau po kiek laiko viešoje erdvėje paviešinama visiškai kitokia informacija.

Švietimo profesinės sąjungos, reaguodamos į Premjero reziume „galit verkti, galit juoktis – kitaip nebus“, svarstys kokių poveikio priemonių imtis, siekiant savo tikslų – ar masinių protesto akcijų, ar lobistinio darbo su politikais, ar kitų priemonių.