Žvarbioms politinėms vasario pūgoms siaučiant

virš Lietuvos pakilo didinga Laisvės paukštė

ir trispalviais sparnais apglėbusi Marijos žemę

apsaugojo nuo kranksinčių nuožmių erelių.

Tegul per amžius bus gyva

Marijos žemėj įsikūrus LIETUVA !

Su VASARIO 16 – LIETUVOS VALSTYBĖS DIENA,

Mielieji !

 

Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos pirmininkė

Jūratė Voloskevičienė

Švietimo ir mokslo ministerija labai skubina paruošti naują mokytojų darbo apmokėjimo tvarką – etatinį darbo apmokėjimą. Dėl sunkiai paaiškinamos skubos ministerijos daromą spaudimą  patiria ir konsultacijose dalyvaujančios švietimo profesinės sąjungos. Norėdami sužinoti šalies mokytojų nuomonę dėl kelių esminių siūlomo modelio aspektų, prašome Jūsų atsakyti į anketos klausimus. 

Gauti duomenys bus pateikti Švietimo ir mokslo ministerijos specialistams, atsakingiems už etatinio darbo apmokėjimo modelio ruošimą, o profesinės sąjungos jais remsis teikdamos savo pasiūlymus.

Atsakymų laukiame iki vasario 20 d. vakaro.

Apklausa:

https://docs.google.com/forms/d/1doOn52P-YbjgX5uCnxB1alks5vuKQ09M3X_DFmS_Ei0/viewform?edit_requested=true

Sausio 10 d. vykusiame Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio, švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės ir švietimo profesinių sąjungų lyderių susitikime, Premjeras, patikinęs, kad vienareikšmiškai pritaria švietimo šakos kolektyvinės sutarties pasirašymui, įpareigojo ministrę per 30 kalendorinių dienų dar kartą peržiūrėti ir įvertinti sutarties projektą bei pateikti jį Vyriausybei.

Vasario 9 d., besibaigiant Premjero nurodytam terminui, Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) suskubo sukviesti profesinių sąjungų, ŠMM, Socialinės apsaugos ir darbo (SADM) bei Finansų (FM) ministerijų atstovus į konsultacinį posėdį.

ŠMM atstovų teigimu, sutarties projektą reikia iš naujo peržiūrėti Vyriausybės programos „šviesoje“,  be to, pastebėta „sudėtingų dalykų“ ir papildomai gauta pastabų iš FM ir SADM (apie kurias profesinės sąjungos net nebuvo informuotos!), todėl reikia nustatyti naują sutarties projekto derinimo etapą. Tačiau tam pasipriešino švietimo ir mokslo profesinės sąjungos.

Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos (LŠĮPS) pirmininkas Eugenijus Jesinas susitikimo dalyviams priminė, kad pernai, spalio 18 d., ŠMM vyko paskutinis derybinės darbo grupės dėl švietimo šakos kolektyvinės sutarties projekto posėdis. Galutinai suderinus sutarties projekto formuluotes, kurios prieš tai buvo suderintos su FM ir SADM atstovais, bei balsavimu pritarus švietimo šakos kolektyvinės sutarties galutiniam projektui, derybinė darbo grupė dėl šakos kolektyvinės sutarties savo darbą baigė.

Todėl, ministerijos norą iš naujo peržiūrėti projekto atitikimą Vyriausybės programai, švietimo profesinės sąjungos vertina kaip kolektyvinės sutarties pasirašymo vilkinimą ir tikrai nepritaria naujų derybų dėl švietimo šakos kolektyvinės sutarties projekto  pradėjimui.

Posėdžio atmosferai gerokai įkaitus ir paaiškėjus, kad ministerijos tarpusavy žodžiais viską susiderino, bet raštais visgi ne, LŠĮPS pirmininkas pasiūlė ŠMM, SADM ir FM pagaliau surasti sąlyčio taškus, susiderinti bendrą poziciją bei formuluotes ir Vyriausybei pateikti atsakymą nurodant, kad esminių prieštaravimų jos programai nėra, tačiau reikalingas dar vienas susitikimas galutinai suderinti sutarties projektą.

Darbo grupės dėl švietimo šakos kolektyvinės sutarties posėdis, kuriame bus balsuojama dėl projekto, įvyks kovo 2 d.

Be to, susitikimo pradžioje LŠĮPS pirmininkas E. Jesinas kreipėsi į ŠMM kanclerį Tomą Daukantą dėl dar 2014 m. pradžioje pasirašytos trišalės – ŠMM, LŠĮPS ir Lietuvos švietimo profesinės sąjungos (LŠPS) – sutarties, kurios tikslas - plėtoti socialinį dialogą, stiprinti socialinę partnerystę šalies švietimo sistemoje, nesilaikymo. Pasirodo, šiandien ŠMM organizavo seminarą „Emocinė aplinka mokykloje: svarba ir vertinimas“, kurio tikslas – atkreipti didesnį dėmesį į palankios socialinės ir emocinės aplinkos kūrimą ir palaikymą mokyklose, tačiau švietimo profesinių sąjungų į jį nepakvietė, nors LŠĮPS ir LŠPS 2014 m. buvo atlikusios tokį tyrimą bei surengusios nacionalinį pedagogų forumą  „Lietuvos švietimas Europos Sąjungos kontekste: kaip užtikrinti racionalų finansavimą ir saugią mokyklą“, kuriame nagrinėjo šiuos aktualius klausimus. ŠMM kancleris pripažino, kad buvo padaryta klaida nepakviečiant profsąjungų ir pažadėjo, kad švietimo profesinės sąjungos kvietimus į kitus renginius gaus.

Vasario 7 d. į asociacijos „Žinių ekonomikos forumas“ (ŽEF) ir Švietimo ir mokslo ministerijos organizuotą forumą (konsultaciją) dėl etatinio mokytojų apmokėjimo modelio susirinko daugiau nei 150 dalyvių iš daugiau nei 30 skirtingų savivaldybių. Nors renginyje buvo pritariama, kad etatinis darbo apmokėjimo modelis gali būti geresnis nei dabartinis, visgi diskusijos dalyviai iškėlė daug aktualių klausimų ir nuogąstavimų dėl naujosios tvarkos.

Pasak renginio organizatoriaus ŽEF direktoriaus Armino Varanausko, šio renginio tikslas buvo įtraukti platesnę švietimo bendruomenę į diskusijas apie pedagogų darbo apmokėjimo modelį, kad jis atitiktų visų suinteresuotų šalių lūkesčius ir prisidėtų prie patrauklių darbo sąlygų kūrimo.

„Dalyvių skaičius ir geografinė aprėptis rodo, kad toks forumas buvo reikalingas. Nepaisant to, jog liko dar daug neatsakytų klausimų, pagrindiniai principai, kuriuos akcentavo absoliuti dauguma pasisakiusių išryškėjo. Vienas svarbiausių – naujos tvarkos lankstumas, didesnio savarankiškumo mokyklų bendruomenėms suteikimas bei pasitikėjimas jomis“, – teigė A. Varanauskas.

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė sveikindama į forumą atvykusius dalyvius pabrėžė, kad toks renginys, rengiant šį modelį, yra svarbi proceso dalis:

„Yra įvairių patirčių, kurias šiandien išgirsime, yra atvirų klausimų, kurie nėra paprasti ir dar neatsakyti, todėl labai svarbu, kad ir dabar, ir vėlesniuose etapuose į diskusijas būtų įtraukta kaip įmanoma didesnė švietimo bendruomenės dalis“.

Ji vylėsi, kad diskusijoje išgirsti pasiūlymai ir nuogąstavimai padės geriau suprasti švietimo bendruomenės lūkesčius ir parengti poreikius atitinkantį modelį.

Forume pranešimus skaitė Kauno r. Garliavos Adomo Mitkaus mokyklos direktorė Valė Urbelienė ir Vilniaus Jono Pauliaus II gimnazijos direktorius Adam Blaškevič. Pranešėjai sutarė, jog vienas iš svarbiausių dalykų, kuris užtikrina sėkmingą modelio veikimą – lankstumas ir galimybė jį prisitaikyti pagal savo bendruomenės poreikius bei taisykles. Kalbėdami apie sėkmingo modelio veikimo priežastis jie akcentavo skaidrumo, mokyklos vadovo atvirumo bei nuolatinių susitarimų pačios mokyklos bendruomenės gretose poreikį.

Konsultacijoje taip pat aptarti kiti klausimai: kokio dydžio turėtų būti palikta „kintamoji“ mokytojų atlyginimo dalis bei kokie kriterijai jį apspręstų, ar turėtų būti nustatomas minimalus leistinas etato dydis, už ką turėtų būti mokami priedai pedagogams bei koks atlyginimo koeficientas galėtų būti jiems taikomas už skirtingas veiklas.

Daugiau informacijos:

http://www.zef.lt/naujienos/forume-apie-etatini-pedagogu-apmokejima-naujasis-modelis-turi-buti-lankstus/