Žmogus išeina – lieka jo darbai... 

Lietuvos mokytojų profesinė sąjunga (LMPS) liūdi dėl Kovo 11-osios akto signatarės Romualdos HOFERTIENĖS, 1992 – 2000 m. m. buvusios antrąja  atkurtosios  LMPS pirmininke, mirties ir  nuoširdžiai užjaučia jos artimuosius, gimines bei visus ją pažinojusius Lietuvos žmones.

Š. m. birželo 13 d. švietimui atstovaujančių profesinių sąjungų pirmininkai švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės kvietimu susitiko su ja, tikėdamiesi aptarti sklandesnio socialinio dialogo vystymo ir tolesnio bendradarbiavimo kryptis bei aktualiausius švietimiečius jaudinančius klausimus, kylančius siekiant įgyvendinti XVII-osios LR Vyriausybės planą.

Deja, švietimo ir mokslo ministrė neapsiėjo be daugybę kartų girdėtų populistinių frazių kartojimo  apie socialinio dialogo būtinybę, susitarimo siekiamybę bei galimybę. Tiesa, susitikimo pabaigoje pasiūlė susitikti reguliariai kartą per mėnesį ir aptarti esančias ar atsirandančias problemas.

Į konkrečius profsąjungų lyderių klausimus, kada pagaliau bus pasirašyta švietimo šakos kolektyvinė sutartis, kaip bus įvedamas klasės krepšelis ir etatinio darbo apmokėjimo modelis, ministrė atsakyti negalėjo. Iš ministrės lūpų nuskambėjo vienintelė konkreti informacija,  kad lėšų poreikis švietimui yra per 149 mln. eur.  Profsąjungų vadovai atkreipė dėmesį,  jog šis poreikis nėra išgrynintas, lėšos nėra koncentruotos į esmines problemas ir konkrečius jų sprendimus, o visur tik kosmetiškai po truputį pabarstoma ir dėl to nei viena problema neišsprendžiama iš esmės.

Pasak susitikime dalyvavusio LŠĮPS pirmininko Eugenijaus Jesino, pagrindinis ministerijos trūkumas tas, kad ji nepaskaičiuoja tikrojo lėšų poreikio ir jo nepateikia vykdomajai valdžiai, o be konkrečių paskaičiavimų negalima daryti jokios kokybinės pertvarkos. Susidaro įspūdis, kad ministrė nedisponuoja tikslia informacija, nes ministerijos darbuotojai profsąjungoms pateikia vienokią, o ministrei, galimai, visai kitokią informaciją ir dėl „sugedusio telefono“ stringa ne tik socialinis dialogas, bet klimpsta ir problemų sprendimas.

Dabar švietimo profesinės sąjungos galutinio žodžio laukia iš Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio, su kuriuo susitiks birželio 16 d. Tada galutinai ir nuspręs, ar stabdyti švietimo darbuotojų mitingo organizavimą, ar kviesti žmones į gatves.

Triukšmingai, į kairę ir dešinę, kalbėdami apie savo vienintelius prioritetus – švietimą ir kultūrą – 2016 m. pabaigoje į valdžios Olimpą įkopė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Iš karto po rinkimų buvo paskelbta, jog norėdami savo politinius siekius paversti realybe, valdantieji formuos profesionalų vyriausybę. Papildomas viltis teikianti aplinkybė buvo ir tai, kad itin ilgai buvo ieškomas tinkamas kandidatas užimti švietimo ir mokslo ministro postą.

Naujai paskirtai ministrei Jurgitai Petrauskienei švietimo bendruomenė suteikė kaip niekad didelį pasitikėjimo mandatą. Jo nesumažino net tai, kad naujoji švietimo vairininkė nesugebėjo išpildyti savo pirmtakės duoto pažado ne tik padidinti mokytojų algas, bet ir panaikinti liūdnai pagarsėjusias tarnybinio atlyginimo koeficientų „žirkles“. Visos pedagogų viltys buvo nukreiptos į naujosios valdžios pradėtas ruošti pertvarkas ir jas lydintį 2018 metų biudžetą.

Deja, vieši Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio, jo kabineto narės J. Petrauskienės bei Finansų ministerijos vadovų pasisakymai byloja, kad švietimo politikos principai nesikeičia. Kaip ir buvę valdžioje, taip ir dabartiniai reikalauja pasaulinius standarus atitinkančios ugdymo bei studijų kokybės, randa pinigų įvairioms, tiesiogiai su ugdymu nesusijusioms veikloms, o pedagogų – tiek mokytojų, tiek aukštųjų mokyklų dėstytojų – atlyginimo didinimą sieja su radikaliu jų skaičiaus mažinimu.

Pertvarkant aukštųjų mokyklų tinklą Vyriausybė pasiruošusi pakloti apie 200 mln. Eur, tačiau dėstytojų atlyginimas, anot Vyriausybės vadovo, galės didėti tik gerokai sumažinus pedagoginio ir studijas aptarnaujančio personalo skaičių.

Dėl teisingiau mokamo atlyginimo mokėjimo dešimčių tūkstančių mokytojų laukiamas etatinio mokytojų darbo mokėjimo įvedimas planuojamas atidėti iki 2020 m., sukeliant dar didesnę suirutę atlyginimų sistemoje.

Gerų naujienų nėra ir iš savivaldybių, kuriose vykdomas klasės krepšelio eksperimentas. Neskiriant pakankamai lėšų šimtaprocentiniam ugdymo proceso įgyvendinimui, naujoji finansavimo tvarka palieka mažas provincijos mokyklas toliau merdėti arba pasmerkia jas uždarymui.

Šiandieninės švietimo galvos nesivaržydamos kartoja Pasaulio banko ekspertų mintis, kad reikia ženkliai sumažinti dirbančių mokytojų, dėstytojų skaičių ir tik tada likusiems bus galima mokėti didesnius atlyginimus.

Iš vienos pusės demonstruodami aroganciją mokytojų ir dėstytojų atstovų – švietimo profesinių sąjungų – atžvilgiu, iš kitos – keliaklupsčiaudami prieš Finansų ministeriją ir jos klerkus, Švietimo ir mokslo ministerijos vadovai, gavę įgaliojimus derėtis dėl švietimo šakos kolektyvinės sutarties, vengia prisiimti net ir menkiausius įsipareigojimus, tuo faktiškai žlugdantys kolektyvines derybas.

Visos šios kalbos bei veiksmai lydimi vis griežtėjančio valdžios tono dėl mokytojų atsakomybės už geresnius ugdymo rezultatus didinimo, naujų pareigų naštos augimo dirbantiems švietimo įstaigose, nuolat deklaruojamo valstybės poreikio kelti mokslo kokybę. Kartu lengva ranka tvirtinami dosnų finansavimą gaunantys nauji mokytojų rengimo, jų kvalifikacijos tobulinimo bei kompetencijų vertinimo planai. Per kelis artimiausius metus šimtus milijonų švietimo biudžeto lėšų „įsisavinti“ pasiruošusios dešimtys šalia Švietimo ir mokslo ministerijos įsikūrusių agentūrų ir centrų. 

Matydamos tokią situaciją, kartu veikiančios švietimo profesinės sąjungos teigia, kad toks dabartinės valdžios požiūris į švietimą ne tik atima augančiai Lietuvos piliečių kartai galimybę gauti aukštos kokybės išsilavinimą, bet ir iš pagrindų pakerta kertinį nacionalinio šalies saugumo pagrindą – pasitikėjimą piliečių renkama valdžia. O pasitikėjimo nebuvimo negali kompensuoti nei kariuomenėje ir kitose jėgos struktūrose tarnaujančių skaičiaus didinimas, nei naujos ginkluotės įsigijimas, nei tvorų pasienyje rentimas, nei visos kitos šimtus milijonų eurų kainuojančios priemonės.

Atsisukdami į šiuolaikinio Lietuvos valstybingumo istoriją, pažymėtą šviesiausių visuomenės atstovų – mokytojų ir universitetų dėstytojų – aukomis pokario kovose dėl Nepriklausomybės, kviečiami visus pedagogus – darželių auklėtojas, mokytojus, aukštųjų mokyklų dėstytojus – dalyvauti protesto akcijose, kuriose pareikšime savo nepritarimą veidmainiškai ir valstybės nacionaliniam saugumui grasinančiai dabartinės Vyriausybės ir jos švietimo ir mokslo ministrės politikai.

Birželio 15 d. vyks aukštųjų mokyklų dėstytojų ir kitų darbuotojų eitynės ir mitingas V. Kurdirkos aikštėje prie Vyriausybės, o birželio 28 d. – planuojamos eitynės ir mitingas V. Kudirkos aikštėje, kuriuos organizuos švietimo darbuotojams atstovaujančios profesinės sąjungos.  

Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos, Lietuvos švietimo profesinės sąjungos, Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos, Švietimo ir mokslo profesinės sąjungos "Solidarumas" bei Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo spaudos konferencijos prie Švietimo ir mokslo ministerijos akimirkas rasite  - https://www.facebook.com/pg/Lietuvos-%C5%A1vietimo-%C4%AFstaig%C5%B3-profesin%C4%97-s%C4%85junga-273983995991011/photos/?tab=album&album_id=1447667448622654 

 

Po to, kai 2016 m. spalio mėn. įvyko LR Seimo rinkimai, buvo patvirtinta Vyriausybė ir jos programa, visa švietimo bendruomenė tikėjo, kad pagaliau ateina diena, kai pažadai virs darbais. Tačiau kaip anksčiau, taip ir dabar: žodžiai apie švietimo svarbą liko žodžiais, o darbai tik imitacija. Todėl penkios Lietuvos švietimiečiams atstovaujančios profesinės sąjungos (LMPS, LŠĮPS, LŠPS, švietimo ir mokslo profesinė sajunga "Solidarumas", LAMPSS) žengia pirm` akcijų žingsnį - 

birželio 8 d. (ketvirtadienį) 11.30 val. skverelyje prie Švietimo ir mokslo ministerijos rengia

VIEŠĄ SPAUDOS KONFERENCIJĄ,

kurios metu švietimo profesinių sąjungų lyderiai išdėstys savo įžvalgas, pateiks mokytojų nuomonę apie Švietimo ir mokslo ministrės J. Petrauskienės, LR Vyriausybės narės, veiklą švietimo labui.

Kviečiame visus norinčius bei galinčius dalyvauti šioje akcijoje ir išreikšti savo nepasitenkinimą dėl Švietimo ir mokslo ministrės veiklos.

Spaudos konferencijos metu visus dalyvius raginame susiorganizuoti pikniką ant pievelės prie ŠMM, parodant ministrei, kad iki birželio 28 d. mokytojai vis dar bandys Ja tikėti.

Tiesioginė viešos spaudos konferencijos transliacija birželio 8 d. nuo 11.25 val. https://www.facebook.com/svietimoprofsajunga/