2016 m. gruodžio 17 d. 10 val.

Vilniaus Mokytojų namų salėje (Klaipėdos 39)

Lietuvos mokytojų profesinė sąjunga (LMPS)

organizuoja respublikinę konferenciją ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo darbuotojams

ANKSTYVASIS   UGDYMAS –

INVESTICIJA  Į  VAIKO, 

KAIP VALSTYBĖS  PILIEČIO, 

ATEITĮ

Norėdami, kad konferencija būtų efektyvi ir inicijuotų teigiamus pokyčius ne tik ugdymo kokybei, bet ir darbuotojų socialinėms ekonominėms sąlygoms bei psichologiniam - fiziniam darbuotojų saugumui,

el. paštu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

laukiame konkrečių Jūsų minčių apie problemas bei jų sprendimo būdus.

Spalio 27 d. Kaune bendrai posėdžiavusios Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos (LŠĮPS), Lietuvos švietimo profesinės sąjungos (LŠPS) ir Lietuvos mokytojų profesinės sąjungų (LMPS) tarybos nutarė pradėti susijungimo procedūrą.

LŠĮPS, LŠPS ir LMPS, vykdydamos savo programines nuostatas ir organizacijų suvažiavimų metu priimtus nutarimus dėl profsąjunginių jėgų konsolidavimo, aiškiai suvokia, kad daryti teigiamą įtaką būsimai švietimo politikai, paritetiniais pagrindais bendradarbiaujant su šalies aukščiausiomis politinėmis ir vykdomosiomis struktūromis, įmanoma tik visiškai suvienijus tikruosius profsąjunginius principus išpažįstančių profesinių sąjungų jėgas, tai yra, susijungus į vieną juridinį vienetą.

Posėdyje buvo aptarti juridiniai susijungimo aspektai, bendru sutarimu sudaryta derybinė darbo grupė bei priimta rezoliucija dėl susijungimo ir socialinės partnerystės.

Susijungimo procedūras tikimasi baigti per 2017 metus.

 

LIETUVOS ŠVIETIMO PROFESINIŲ SĄJUNGŲ:

LIETUVOS MOKYTOJŲ PROFESINĖS SĄJUNGOS

LIETUVOS ŠVIETIMO ĮSTAIGŲ PROFESINĖS SĄJUNGOS ir LIETUVOS ŠVIETIMO PROFESINĖS SĄJUNGOS

REZOLIUCIJA

DĖL SUSIJUNGIMO IR SOCIALINĖS PARTNERYSTĖS

2016 m. spalio 27 d.

Kaunas

 

Lietuvos švietimo šakai atstovaujančios profesinės sąjungos – Lietuvos švietimo įstaigų profesinė sąjunga (LŠĮPS), Lietuvos švietimo profesinė sąjunga (LŠPS) ir Lietuvos mokytojų profesinė sąjunga (LMPS), vykdydamos savo programines nuostatas ir organizacijų suvažiavimų metu priimtus nutarimus dėl profsąjunginių jėgų konsolidavimo, aiškiai suvokia, kad daryti teigiamą įtaką būsimai švietimo politikai, paritetiniais pagrindais bendradarbiaujant su šalies aukščiausiomis politinėmis ir vykdomosiomis struktūromis, įmanoma tik visiškai suvienijus tikruosius profsąjunginius principus išpažįstančių profesinių sąjungų jėgas, tai yra, susijungus į vieną juridinį vienetą.

Įgyvendindamos Lietuvos Respublikos jurisdikcijos nustatytą atstovavimo, informavimo ir konsultavimo teisę, profesinės sąjungos pripažįsta visus socialinės partnerystės principus: laisvas kolektyvines derybas, šalių lygiateisiškumą, geranoriškumą ir pagarbą teisėtiems interesams.

Socialinė partnerystė, Europoje susiformavusi per daugelį dešimtmečių, yra vienas svarbiausių tvirtos demokratijos principų. Deja, Lietuvos valdžia ir darbdaviai iki šiol vengia siekti konstruktyvaus socialinio dialogo derybose dėl geresnių bei visapusiškai saugių darbo sąlygų, palankaus mikroklimato ir profesijos svarbą visuomenėje atitinkančio apmokėjimo už darbą, trukdo siekti pozityvių sprendimų ir neleidžia sukurti Europos Sąjungos standartus atitinkančio bendravimo modelio, kuris taptų abipusiai pripažinta socialinio dialogo norma.

Bendro LŠĮPS, LŠPS ir LMPS pirmininkų tarybų posėdžio metu nutarta:

1.Paritetiniais pagrindais sukurti bendrą darbo grupę, kuri parengtų visas jungimuisi reikalingas procedūras bei paruoštų naujus Įstatus.

2.Įpareigoti darbo grupę iki 2017 m. kovo 1 d. pateikti bendram Tarybų posėdžiui Įstatų projektą ir jungimosi procedūrų reglamentus.

3.Bendrame LŠĮPS, LŠPS ir LMPS Tarybų posėdyje nustatyti būsimo suvažiavimo datą, kuriame bus įteisintas naujos organizacijos sukūrimas.

Siūlyti :

LR Vyriausybei :

1.Vadovaujantis socialinės partnerystės pagrindais, į visas darbo grupes dėl socialinių projektų bei švietimo sistemos reformų įtraukti socialinius partnerius – švietimo sistemos profesinių sąjungų atstovus, siekti lygiaverčio dialogo, pagrįsto pasitikėjimu, pagarba ir atsakomybe už prisiimtus įsipareigojimus. Priimant strategiškai svarbius sprendimus, atsižvelgti į socialinių partnerių pateiktus siūlymus, derinant sprendimus, dėl subjektyvių priežasčių nežlugdyti socialinio dialogo. 

2.Laikantis socialinės partnerystės principų, įgyvendinti visus nacionaliniu lygmeniu su profesinėmis sąjungomis pasiektus susitarimus, užtikrinančius švietimo darbuotojų, Vyriausybės nutarimu pripažintų dirbančiais itin didelės psichologinės ir protinės įtampos sąlygomis, galimybes gauti teisingą apmokėjimą už atliktą darbą.

3.Kuo skubiau patvirtinti pateiktą LR Švietimo įstatymo projektą, reglamentuosiantį naują pedagogų darbo apmokėjimo tvarką.

4.Neatidėliotinai pasirašyti Vyriausybei pateiktą Švietimo šakos Kolektyvinę sutartį.

LR Seimo nariams:

1.Priimant įstatymus, darysiančius įtaką švietimo darbuotojų darbo ir socialinėms sąlygoms bei jų darbo apmokėjimui, vadovautis pasirašytais susitarimais dėl socialinės partnerystės, nuodugniai analizuoti galimas socialines pasekmes švietimo sistemoje ir nuolat konsultuotis su profesinėmis sąjungomis.

2.LR Seime inicijuoti pedagoginių darbuotojų darbo užmokesčio didinimo programos priėmimą bei socialines garantijas užtikrinančius įstatymus.

3.Naujame Socialiniame modelyje atsižvelgti į profesinių sąjungų siūlymus bei dar kartą įvertinti visas Darbo Kodekse siūlomas pataisas, neleisiančias darbdaviams piktnaudžiauti savo padėtimi ir galiomis bei manipuliuoti ir/ar imituoti socialinį dialogą.

Savivaldybėms:

Savivaldybių ir švietimo įstaigų vadovams užtikrinti kokybišką socialinį bendradarbiavimą savivaldybėse, užkirsti kelią mobingui, nepotizmui ir kitiems šiuolaikiniams neigiamiems vadybiniams veiksmams, siekti sprendimų socialinio dialogo būdu, laikytis socialinio susitarimo principų: teisingumo, skaidrumo, protingumo ir demokratiškumo.

Profesinių sąjungų atstovams:

Švietimo sistemai atstovaujančioms profesinėms sąjungoms, kurios laikosi solidarumo, sąžiningumo ir teisingumo principų bei pritaria LŠĮPS, LŠPS ir LMPS vykdomai politikai, siekiant bendrų tikslų bei vadovaujantis  savitarpio pagarbos, šalių lygiateisiškumo, realių įsipareigojimų vykdymo principais, siūlyti prisijungti prie demokratiniais principais sukurtos organizacijos stiprinimo ir didinimo.

Spalio 5 d. Vinco Kudirkos aikštėje prie Vyriausybės, Tarptautinės mokytojų dienos proga švietimo profesinės sąjungos (Lietuvos švietimo profesinė sąjunga, Lietuvos švietimo įstaigų profesinė sąjunga ir Lietuvos mokytojų profesinė sąjunga) organizavo akciją  „AČIŪ TAU, PREMJERE...“, kurios metu, kandidatė į Švietimo ir mokslo ministres Algirda Ekonomikaitė pristatė savo rinkimų programą ir Premjerui Algirdui Butkevičiui įteikė 16 metrų švietimiečių „padėkų“ už jo nuveiktus darbus švietimo labui per 4 metus.

Kaip žinote, ministru tapti yra paprasčiau nei Seimo nariu, tad šia trumpa rinkimų programa, kuri iš valstybės biudžeto švietimui papildomai nereikalaus nei vieno euro, panelė kandidatė bandys pelnyti partijų, dalyvaujančių rinkimuose, lyderių palankumą, kad šie pasiūlytų jai tapti ministre.

Mielieji,

Aš, nemaldama daug visko, siūlau:

1)Keisti švietimo finansavimo modelį. Mokinio krepšelį keisime nebe klasės krepšeliu, o kamufliažiniu krepšeliu. Bet jau kaip minėjau, tam iš valstybės biudžeto švietimui papildomai nepridedant nei vieno euro, o siūlyčiau didinti finansavimą krašto apsaugai ir ne iki 2 proc. nuo BVP, o bent jau iki 4 proc.

Tuo pačiu keisti mokyklų statusą, išplečiant mokyklų veiklos ribas ne tik mokyti, ugdyti, bet ir gaminti įvairią produkciją ir tą produkciją pardavinėti. Ir čia ypatingai gerai pasitarnaus naujai priimtas Darbo kodeksas su savo „nulinėmis“ darbo sutartimis. Pvz.: mes įdarbinsime gimnazistus, kurie gamins įvairius virtuvės įrankius, na, o gimnazistės galės megzti kojines ar pirštines. Visą šią produkciją Krašto apsaugos ministerija įsipareigos pirkti iš mokyklų ir aprūpinti mūsų kariuomenę. Ir taip verslo varikliukas suksis. Tai automatiškai padidins mokyklų finansavimą ir visi tuo bus labai patenkinti. Tiek mokyklos, gaudamos papildomą finansavimą ir nesižemindamos prieš Vyriausybę, tiek pati Vyriausybė besidžiaugdama, kad įvykdė įsipareigojimą NATO, o tuo pačiu, kad mokytojai nelįs į akis.

 

2)Numatyti papildomą finansavimą švietimui iš LR Seimui numatytų asignavimų. Tuo pačiu dar kartą atkreipiu dėmesį, kad būtent švietimui iš biudžeto papildomai numatyta NULIS eurų.

Šias pajamas švietimui išskirkime į dvi dalis. Kiekvienam Seimo nariui siūlysiu įteikti „peraugusio mokinio kortelę“, į kurią kiekvieną mėnesį bus pervedami„pieštukiniai“ pinigai – lėšos kanceliarinėms išlaidoms. Tai pirmoji dalis lėšų. Savaime aišku, kiekvienas Seimo narys privalės leisti lėšas tik švietimo įstaigos tikslams. Pvz.: ne taip kaip dabar, kai atvažiuoja į kokios nors mokyklos šventę ir atveža „bile“ ką, tai kokią knygą, kurios niekas neskaito ir dulka ji mokyklos muziejuje, ar kokį paveikslą, kuris mėtosi kur nors sandėlyje, nes ant apgriuvusių sienų nelabai ir žiūrisi, o mokykla kas mėnesį Seimo nariui pateiks sąrašą, ko jai reikia labiausiai: ar vadovėlių, ar žemėlapių, ar priemonių chemijos laboratorijai, ar galiausiai tualetinio popieriaus, muilo ir panašiai. Nauda abipusė – mokykla gauna ko trūksta, o Seimo nariui nereikia sukti galvos kaip panaudoti pinigus.

Antroji dalis lėšų skirta iš LR Seimo numatytų asignavimų – tai  išeitinės kompensacijos Seimo nariams. Kadangi, kaip esame girdėję, Seimo nariai per ketverius kadencijos Seime metus, o kiti ir aštuonis, ar dvylika, ar dar daugiau metų, tiesiog atbunka ir praranda visus darbo įgūdžius, jiems būna sunku sugrįžti į darbo rinką, todėl jų išeitinės kompensacijos bus mokamos ne grynais pinigais, o trečiojo amžiaus universiteto mokinio kortele, kuria galės atsiskaitinėti mokytojams už jų pagalbą sugrąžinant buvusius seimūnus į darbo rinką.

 

3)Didinti švietimo darbuotojų darbo užmokestį, kuris per ateinančius ketverius metus pasiektų neregėtas ir negirdėtas aukštumas.Kaip ir pirmoms dviems priemonėms iš biudžeto papildomų pinigų švietimui nereikės. Mes padarysime, kad kiekvieno mokytojo alga būtų ne mažesnė90 proc. Seimo nario algos. Kaip tai padaryti? Labai paprastai. Jei valstybė nepajėgi, tai yra neturi nei noro, nei galimybių padidinti pedagogams algų iki padoraus dydžio, kaip minėjau, ne mažesnės nei 90 proc. seimo nario algos, tai labai paprastai, nesukant sau galvos iš kur gauti daugiau pinigų – paimti ir sumažinti Seimo nario algą tiek, kad ji būtų didesnė už pedagogo ne daugiau kaip 10 proc. Viskas elementaru ir paprasta.

Tai štai tokia trumpa ir labai konkreti programa su nuorodomis, ką reikia daryti, kad pagerintume švietimui finansavimą ir tam iš valstybės biudžeto papildomai neskirdami papildomai nei vieno euro.

 

Ačiū už dėmesį.

Pagarbiai Jūsų,

panelė Algirda Ekonomikaitė, kandidatė į ministres, atvira visiems pasiūlymams.

 

P.S. Už paramą dėkojame Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkui Dainiui Radzevičiui ir Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijai.

Nuotraukas iš akcijos rasite čia:

https://www.facebook.com/Lietuvos-%C5%A1vietimo-%C4%AFstaig%C5%B3-profesin%C4%97-s%C4%85junga-273983995991011/photos/?tab=album&album_id=1202719976450737

Akcijos vaizdo įrašą rasite čia: 

https://m.facebook.com/story.php?story_fbid=1246752635348253&id=119940548029473&notif_t=like&notif_id=1475650728376235&ref=m_notif

„Padėkos“ video klipą rasite čia:

 https://www.youtube.com/watch?v=8wpmVaiPh5E&feature=youtu.be

                                                                     Ruduo.

Vėl ilgesingai nuvilnijo gervių klyksmas,

miškus nuauksino pirma šalna,

gimtoji žemė klojas lapų guolį

ir baltam poilsiui jau ruošiasi gamta.

Tik Mokytojas niekad nepailsta -

Jis veda per žinių beribę erdvę,

kaip duoną mokslo paslaptis dalina

ir Žemėj sėja amžinąją  meilę.

Mieli Kolegos,

Pasaulinės MOKYTOJŲ dienos proga linkime

daug sveikatos, ištvermės, kantrybės ir

kūrybinio džiaugsmo.

          2016 m. spalio 5 d.   

 Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos pirmininkė

Jūratė Voloskevičienė