Š. m. birželo 13 d. švietimui atstovaujančių profesinių sąjungų pirmininkai švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės kvietimu susitiko su ja, tikėdamiesi aptarti sklandesnio socialinio dialogo vystymo ir tolesnio bendradarbiavimo kryptis bei aktualiausius švietimiečius jaudinančius klausimus, kylančius siekiant įgyvendinti XVII-osios LR Vyriausybės planą.

Deja, švietimo ir mokslo ministrė neapsiėjo be daugybę kartų girdėtų populistinių frazių kartojimo  apie socialinio dialogo būtinybę, susitarimo siekiamybę bei galimybę. Tiesa, susitikimo pabaigoje pasiūlė susitikti reguliariai kartą per mėnesį ir aptarti esančias ar atsirandančias problemas.

Į konkrečius profsąjungų lyderių klausimus, kada pagaliau bus pasirašyta švietimo šakos kolektyvinė sutartis, kaip bus įvedamas klasės krepšelis ir etatinio darbo apmokėjimo modelis, ministrė atsakyti negalėjo. Iš ministrės lūpų nuskambėjo vienintelė konkreti informacija,  kad lėšų poreikis švietimui yra per 149 mln. eur.  Profsąjungų vadovai atkreipė dėmesį,  jog šis poreikis nėra išgrynintas, lėšos nėra koncentruotos į esmines problemas ir konkrečius jų sprendimus, o visur tik kosmetiškai po truputį pabarstoma ir dėl to nei viena problema neišsprendžiama iš esmės.

Pasak susitikime dalyvavusio LŠĮPS pirmininko Eugenijaus Jesino, pagrindinis ministerijos trūkumas tas, kad ji nepaskaičiuoja tikrojo lėšų poreikio ir jo nepateikia vykdomajai valdžiai, o be konkrečių paskaičiavimų negalima daryti jokios kokybinės pertvarkos. Susidaro įspūdis, kad ministrė nedisponuoja tikslia informacija, nes ministerijos darbuotojai profsąjungoms pateikia vienokią, o ministrei, galimai, visai kitokią informaciją ir dėl „sugedusio telefono“ stringa ne tik socialinis dialogas, bet klimpsta ir problemų sprendimas.

Dabar švietimo profesinės sąjungos galutinio žodžio laukia iš Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio, su kuriuo susitiks birželio 16 d. Tada galutinai ir nuspręs, ar stabdyti švietimo darbuotojų mitingo organizavimą, ar kviesti žmones į gatves.