Š. m. vasario 1 d. įsigaliojus naujajam Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymui šalies biudžetinių įstaigų darbuotojams iš naujo perskaičiuojami atlyginimai, atsižvelgiant į tai, kokio lygio pareigybių grupei darbuotojas priskirtas. Pokyčiai neaplenkė ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose dirbančių auklėtojų padėjėjų.

Remiantis Lietuvos profesijų klasifikatoriumi, šias pareigas einantys darbuotojai turi būti priskirti C lygio pareigybių grupei, nustatant atitinkamą atlyginimą. Ikimokyklinio ugdymo įstaigų, kuriose veikia švietimo profesinės sąjungos, vadovams nuolat primenama pareiga laikytis teisės aktų nustatant darbuotojams atlyginimus. Deja, ne visose ikimokyklinio ugdymo įstaigose auklėtojų padėjėjos yra priskirtos C lygio pareigybių grupei. Įstaigų vadovai vienur savarankiškai, kitur gavę nurodymus iš savivaldybės auklėtojų padėjėjas priskyrė D lygio pareigybių grupei ir nustatė minimalų atlyginimą.

Švietimo profesinių sąjungų reikalavimui ikimokyklinio ugdymo įstaigų auklėtojų padėjėjas priskirti C lygio pareigybių grupei atitinkamais raštais pritarė tiek Socialinės apsaugos ir darbo, Švietimo ir mokslo ministerijos, tiek Valstybinė darbo inspekcija.

Švietimo profesinės sąjungos kreipėsi į visas savivaldybes ir Lietuvos savivaldybių asociaciją, kuri koordinuoja visų šalies savivaldybių veiklą, reikalaudamos užtikrinti, kad nebūtų pažeidinėjami teisės aktai ir, atsižvelgiant į Lietuvos profesijų klasifikatorių, minėtus darbuotojus priskirti C lygio pareigybių grupei.

Švietimo ir mokslo ministerijoje dirbanti darbo grupė dėl etatinio darbo apmokėjimo projekto nutarė darbo grupei pateiktą Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos, Lietuvos švietimo profesinės sąjungos, Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos ir švietimo ir mokslo profesinės sąjungos „Solidarumas“ su Seimo švietimo ir mokslo komiteto pirmininku akad. Eugenijumi Jovaiša suderintą modelio projektą laikyti etatinio modelio pagrindu, padarant kelis pataisymus.

Švietimo profesinių sąjungų siūlymą rasite čia>>

Balandžio 24 d. LŠĮPS pirmininko pavaduotojas Ramūnas Znutas ir LMPS pirmininkė Jūratė Voloskevičienė susitiko su Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininku akademiku Eugenijum Jovaiša aptarti aktualiausių nūdienos klausimų.

Diskusijoje buvo kalbama apie etatinio darbo apmokėjimo modelio projekto perspektyvas, būtinybę užbaigti derybas dėl švietimo šakos kolektyvinės sutarties, švietimo ir ugdymo įstaigų vadovų kadencijų įvedimo laipsniškumą bei išsakyti argumentai, kodėl nuo 2019 m. vertėtų vienais metais paankstinti priešmokyklinį ir pradinį vaikų ugdymą. 

Seimo švietimo ir mokslo komitetas sureagavo į Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos, Lietuvos švietimo profesinės sąjungos ir Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos pateiktą pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos švietimo  įstatymo Nr. I-1489 48, 59 ir 60 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 51 ir 591 straipsniais įstatymo projekto Nr.XIIIP-282 (toliau – Įstatymo projektas) ir informavo, kad pasiūlymas bus svarstomas komiteto posėdžiuose.

Minėtos profesinės sąjungos siūlė siekiant išvengti piktnaudžiavimo bei didinti viešų konkursų švietimo įstaigos vadovo pareigoms užimti skaidrumą, taip pat, siekiant užtikrinti visų įstaigos darbuotojų interesų atstovavimą priimant sprendimą dėl švietimo įstaigos vadovo kandidatūros, Įstatymo projekto 59 str. 6 d. išdėstyti taip:

„6. Viešam konkursui švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo sudaro komisiją iš 7 narių. Po vieną komisijos narį skiria savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo, mokyklos taryba, tėvams atstovaujanti organizacija, mokyklos tėvų bendruomenė, Švietimo ir mokslo ministerija, švietimo įstaigoje veikiantys darbuotojų atstovai, vieną atestuotą vadovą skiria atitinkamo švietimo įstaigos tipo ar vadovų asociacija, taip pat savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo kviečia vieną švietimo įstaigos socialinių partnerių atstovą. Komisijos nariu gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmuo. Komisijos nariais negali būti Seimo, Vyriausybės, savivaldybių tarybų nariai, politikai ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai. Komisijos sudėtis skelbiama viešai švietimo įstaigos interneto svetainėje.“