Lietuvos švietimo sektoriui atstovaujančios profesinės sąjungos – Lietuvos švietimo įstaigų profesinė sąjunga (LŠĮPS), Lietuvos švietimo profesinė sąjunga (LŠPS), Lietuvos mokytojų profesinė sąjunga (LMPS) bei Švietimo ir mokslo profesinė sąjunga „Solidarumas“ (ŠMPS „Solidarumas“) – aktyviai dalyvaujančios kuriant naują mokytojų darbo apmokėjimo tvarką – etatinį darbo apmokėjimą – stebi vis daugiau nerimą keliančių aspektų, todėl gegužės 24 d. kreipėsi į Seimo švietimo ir mokslo komitetą, prašydamos įvertinti dabartinę situaciją švietimo sektoriuje.

Darbo grupėje dėl etatinio pedagogų darbo apmokėjimo, kurioje pusę narių sudaro Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) specialistai, vis dažniau argumentuotas diskusijas keičia mechaninis balsavimas, siekiant suformuoti ministerijai reikalingą poziciją, kuri bus pateikta kaip visos darbo grupės nuomonė.

Darbo grupės veikla turėjo būti grindžiama paritetu, teisingumo, sąžiningumo ir demokratijos principais, bet šios grupės sudėtis leidžia tuo abejoti, kadangi darbuotojų interesams atstovaujančioms profesinėms sąjungoms (socialiniams partneriams) buvo pasiūlytos tik dvi vietos, o valdžios institucijų atstovams net aštuonios vietos. Pagal darbo grupės reglamentą sprendimas priimamas balsavus už jį septyniems nariams. Tai akivaizdus paritetinio ir demokratinio principo pažeidimas, dirbtinai eliminuojant socialinius partnerius iš svarbių sprendimų priėmimo.

Etatinis pedagogų darbo apmokėjimas turi tapti patrauklus ne tik dirbantiems mokytojams, bet ir gabiam jaunimui, pasirenkančiam mokytojo profesiją. Šis sprendimas numatytas ir XVII – osios Vyriausybės programoje.

LŠĮPS, LŠPS, LMPS ir ŠMPS „Solidarumas“ pateikė bendrą etatinio mokytojų darbo apmokėjimo modelio projektą, kuris, rengėjų nuomone, turi užtikrinti teisingą mokytojų darbo apmokėjimą bei sukurti palankias jų darbo sąlygas, kad būtų galima tikėtis gerėjančios mokinių ugdymo kokybės. Kalbant apie teisingą darbo apmokėjimą, mes siekiame, kad mokytojo pareigybei būtų nustatytos tik šiai profesijai būdingos funkcijos bei būtų panaikinta dešimtmečius besitęsianti praktika nemokėti už visus mokytojo atliekamus darbus. Palankias, aukštą darbo kokybę laiduojančias darbo sąlygas mes suprantame kaip balansą tarp kontaktinių ir nekontaktinių valandų etate, leidžiant mokytojui ne tik tinkamai pasiruošti pamokoms, bet ir konsultuoti mokinius, informuoti jų tėvus (globėjus) apie pasiekimus bei nesėkmes, bendradarbiauti su kolegoms bei kelti kvalifikaciją.

Norint sukurti optimalų ir efektyvų etatinio apmokėjimo modelį reikalingas visų švietimo sektoriui atstovaujančių šalių sutarimas. Tam tikslui švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės įsakymu buvo sukurta darbo grupė, kuri, įvertinusi pateiktus siūlymus, turėjo atrinkti geriausią variantą ir, jį aprobavusi, pateikti visuotinam vertinimui.

Deja, ŠMM specialistų iniciatyva, kurią akivaizdžiai rėmė nuolat darbo grupės posėdžiuose dalyvaujanti Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio patarėja švietimo klausimais Unė Kaunaitė bei švietimo ir mokslo ministrės patarėju tapęs darbo grupės narys Arminas Varanauskas, mechaninio, t. y. negirdint oponentų argumentų, balsavimo pagalba buvo „sutarta“ dėl labai plačių – nuo 12 iki 24 – kontaktinių valandų intervalo. Šalia, kaip rekomendacija, siūlomas saugiklis, jog nustatant mokytojo etatų skaičių, mokyklos vadovas turėtų skaičiuoti vidutiniškai 18 kontaktinių valandų viename etate, tėra fikcija, nes aiškėja liūdna tiesa – papildomų lėšų įvedant naują darbo apmokėjimo tvarką Vyriausybė neplanuoja. Šia naujiena gegužės 18 d. derybiniame susitikime dėl švietimo šakos kolektyvinės sutarties pasidalino finansų viceministras Darius Sadeckas. Informaciją neoficialiai patvirtino ir ŠMM kancleris Tomas Daukantas.

Naujos darbo apmokėjimo tvarkos įvedimas, neužtikrinant reikiamo finansavimo, nė kiek nekeis dabartinės apverktinos situacijos mokyklose. Ir toliau švietimo įstaigų vadovai visomis išgalėmis sieks „taupant lėšas“ įgyvendinti ugdymo planus, kas, visų pirma, pasireikš tuo, jog į mokytojų etatą bus stengiamasi įdėti maksimaliai daug kontaktinių valandų, nepaliekant galimybių teisingai apmokėti už kitus mokytojo dirbamus darbus.

Atsiras prielaidos kardinaliai nieko nekeisti būsimoje darbo apmokėjimo tvarkoje: nedidinti esančio mokytojų darbo užmokesčio, neišgryninti jų darbo funkcijų, sudarant prielaidas dirbti papildomus ir neapmokamus darbus, pažeidžiant kontaktinių ir nekontaktinių valandų balansą, neatsižvelgti į regionų specifiką ir atleisti nemažą skaičių mokytojų, nepaisant, kad šiuo metu, ypač regioninėse mokyklose, jau trūksta gamtamokslių ir kitų dalykų specialistų.

Taip besielgiant, švietimo bendruomenės akyse bus eilinį kartą sukompromituota permaina, į kurią dedamos didžiulės viltys. Ir toliau mokytojų atlyginimas didžiausia dalimi priklausys nuo turimų kontaktinių valandų, dėl kurių mokyklose ir toliau vyks nuožmi konkurencija, nebus kuriamos prielaidos į jas ateiti jauniems specialistams, o šiuos suvilioti dar viena deklaracija paremta „prestižine“ specialybe bus neįmanoma.

Mūsų manymu, tokia įvykių raida, nebyliai palaikoma švietimo ir mokslo ministrės J. Petrauskienės, kuri negeba deramai įvertinti socialinio dialogo svarbos, kelia nepasitikėjimą ne tik jos vadovaujama institucija, bet ir toliau griauna pasitikėjimą švietimo sistema, o tuo pačiu ir dabartine valdančiąja dauguma, kuri savo programiniuose dokumentuose skelbė neginčytiną švietimo, kaip vieno iš kertinių nacionalinio saugumo garantų, prioritetą.

LŠĮPS, LŠPS, LMPS ir ŠMPS „Solidarumas“ tikisi, kad Seimo Švietimo ir mokslo komitetas, pasinaudodamas parlamentinės kontrolės teise, įvertins pateiktus faktus ir padarys atitinkamas išvadas, leisiančias paruošti teisės aktą, laiduojantį aukštą mokinių ugdymo kokybę, palankias mokytojų darbo sąlygas ir konkurencingą darbo užmokestį. 

Gegužės 18 d. Švietimo ir mokslo ministerijoje susirinkę visų šalies švietimo profesinių sąjungų atstovai išgirdo, kad artimiausiais metais šalies švietimo sistemai nėra pagrindo tikėtis papildomai bent kiek ženklesnio finansavimo padidinimo. Tokią informaciją, girdint ir švietimo ir mokslo ministrei Jurgitai Petrauskienei, pateikė finansų viceministras Darius Sadeckas.

Mokytojų ir valdžios atstovai buvo susitikę aptarti abiejų pusių pasiūlymus dėl daugiau nei metus ruošiamos Lietuvos švietimo šakos kolektyvinės sutarties. Derybos buvo nutrūkusios keičiantis valdančiajai daugumai, tačiau ir naujoji valdžia požiūrio į švietimą nepakeitė. Šiuo metu deklaruojama, kad yra ruošiamas didelis paketas švietimo pokyčių, tačiau jų negrindžiant reikiamais finansiniais ištekliais laukti sėkmės neverta.

Nepasikeitė ir derybose dalyvaujančių Švietimo ir mokslo ministerijos valdininkų pozicija. Jie lengva ranka pritaria daugeliui profesinių sąjungų siūlymų, puikiai žinodami, kad pasiūlymams nepritars Finansų ministerija.  

Tokia situacija verčia profesines sąjungas kelti klausimą, ar dabartinė valdžia tikrai kalba tiesą tvirtindama, jog yra pasiryžusi vykdyti visas švietimo pertvarkas tardamasi su socialiniais partneriais. Dėl šios priežasties vakarykštės derybos nutrūko iš esmės nė neprasidėjusios. Visos švietimo profesinės sąjungos vieningai pasiūlė laikinai, t. y trims savaitėms, stabdyti derybų procesą, kad ministerijos vadovybė aiškiai pasakytų, kiek ir kokioms reikmėms bus skirti pinigai jau aktyviai planuojamame 2018 metų biudžete. Jei visgi paaiškės, kad Vyriausybės programoje ir jos įgyvendinimo plane numatytiems žingsniams – klasės krepšelio įvedimui, etatinio mokytojų apmokėjimo įgyvendinimui, išankstinės mokytojų pensijos įvedimui, mokytojų atlyginimų kėlimui ir kt. – nebus numatytas reikalingas finansavimas, derybos bus nutrauktos. O kaip rodo tiek europinė, tiek Lietuvos praktika, nevykstant deryboms, lieka vienintelis problemų sprendimo kelias –masinės protesto akcijos.

Gegužės 4 d. susirinkę LŠĮPS, LŠPS ir LMPS pirmininkai, pavaduotojai ir darbo grupės dėl trijų organizacijų jungimosi nariai kalbėjo apie tolimesnes jungimosi procedūras. Posėdyje buvo apsvarstyti įvairūs siūlymai dėl reorganizacijos sąlygų. Dar kartą buvo kalbamasi dėl bendros organizacijos statuso, nutarta siekiant išvengti ilgų teisinių jungimosi procedūrų, neviršyti nurodytų teisės aktais terminų. Kitas posėdis numatytas po 2 savaičių.

Gegužės 4 d., tik po to, kai Lietuvos švietimo įstaigų profesinė sąjunga, Lietuvos švietimo profesinė sąjunga, Lietuvos mokytojų profesinė sąjunga bei Švietimo ir mokslo profesinė sąjunga „Solidarumas“ balandžio 21 d. kreipėsi į Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį, prašydamos paskubinti Švietimo ir mokslo ministeriją vykdyti Premjero pavedimą dėl švietimo šakos kolektyvinės sutarties projekto, pastaroji suskubo kviesti profesines sąjungas į posėdį galutinai suderinti Socialinės apsaugos ir darbo bei Finansų ministerijų naujai suformuluotų kai kurių punktų.

Profesinės sąjungos pareiškė, kad dabar nereikėtų iš naujo svarstyti sutarties punktų, nes Švietimo ir mokslo, Socialinės apsaugos ir darbo bei Finansų ministerijos privalėjo tarpusavy suderinti galutinę kolektyvinės sutarties formuluotę, o darbo grupėje turi dirbti derybų šalys – Lietuvos švietimo profesinės sąjungos ir LR Vyriausybės įgaliota Švietimo ir mokslo ministerija.

Po ilgų diskusijų pavyko rasti kompromisines formuluotes kai kuriems šakos kolektyvinės sutarties punktams, įtraukiant naujas nuostatas, kaip pvz., kad švietimo įstaigose, kuriose veikia profesinės sąjungos, nebūtų kuriamos darbo tarybos. Be to, profesinių sąjungų siūlymu buvo patikslinta formuluotė dėl darbo užmokesčio, pagal kurią pedagoginių darbuotojų vidutinis darbo užmokestis iki 2020 metų turi būti ne mažesnis kaip 1000 eur.

Galutinai visos pozicijos ir formuluotės bus pateiktos ir suderintos kitame susitikime, kuris planuojamas gegužės 18 d.