Pedagogikos ekspertei, Vilniaus universiteto profesorei Vilijai Targamadzei planuojama švietimo reforma kelia daugiau klausimų, nei pateikia atsakymų. Ji tikra, kad ketinimų pertvarkyti švietimo sistemą nuo pradinės mokyklos iki aukštojo mokslo knibždėlyne paklydusi švietimo valdžia turėtų atsipeikėti ir pradėti kliautis specialistais.

– Švietimo sistema dabar sukasi tarp planuojamų pertvarkų girnų. Kaip jas vertinate?

 – Galiu pacituoti Luko evangeliją: „Niekas neplėšia lopo iš naujo drabužio ir nesiuva jo ant seno. Nes ir naująjį jis suplėšytų, ir senajam netiktų lopas iš naujojo.“ Tai ir rodo, kas pas mus vyksta. Mes imame gabalą, dedame, mėtome, fragmentuojame sistemą. Didžiausia bėda –  neturime švietimo sistemos vizijos. Mes turime būti susitarę nacionaliniu lygiu.

Pasaulį galima išradyti iš pamatų. O ką tu paskui darysi? Koks bus tas fundamentas, ant ko mes laikysimės?

– Universitetų skaičių ketinama gerokai sumažinti, netgi iki dviejų.

– Universitetai stumiami į rinką. Rinkos ekonomika prašo: duokite mums specialistų. Ką mes rengiame – specialistus ar generalisimus? Universitetas turėtų rengti pastaruosius. Jie turėtų mokėti greitai orientuotis į naujoves, veikti įvairiomis aplinkybėmis, ne tik savo profesijos srityje.

Ar mes norime rengti siauros specializacijos specialistus? Tai ne universitetų reikalas. Nes „universum“ reiškia tai, kas platu.

Ar mes Lietuvoje susitarėme dėl universitetų misijos? O kokia kolegijų misija? Ne šiaip kažką parašėme, bet iš esmės susitarėme?

Ar susitarėme, kad ne institucinis jungimas svarbiausia ir geriausia, o funkcinis? Kodėl jungiame universitetus, ko tuo siekiame?

Dar vienas svarbus dalykas – pedagogų rengimas. Reikia išsiaiškinti, kokiai mokyklai rengiame pedagogus, o tik tada svarstyti, kokias institucijas jungti. Institucijų susijungimas nieko neduos. Negali į seną vynmaišį naujo vyno pilti. Taip sugadinsi ir vyną, ir vynmaišį. Telieka konstatuoti:  neturime švietimo sistemos projektavimo kultūros.


– Turite galvoje nacionalinį susitarimą dėl švietimo?

– Taip, tokia strategija turi būti ilgalaikė ir įtvirtinta.

Dabar valdžia keičiasi ir mėto mus tai į vieną, tai į kitą pusę.

Sistema turi du antipodus. Vienas – sistema sukurta žmonėms ir tarnauja žmonėms, o kitas – žmonės pradeda tarnauti sistemai. Lietuvoje ir nutiko antras variantas. O tai nelogiška. Pradeda nuleidinėti iš viršaus reikalavimus, liepia popierius pildyti.

Palaukite! Kokia mokytojo paskirtis mokykloje, kokia mokslininko paskirtis? Kodėl juos reikia grūsti į rėmus? Atsipeikėkite. Mes turime suprasti, kodėl tai darome. Varo į vieną gardą, paskui varys į kitą, o mes visi lyg avinai nuleidę galvas klusniai einame.

Jei nebus susitarimo, netikiu, kad per vieną Seimo ar Vyriausybės kadenciją bus galima įdiegti rimtus pokyčius. Pokyčius reikia inicijuoti taip, kad suprastume siekius. Švietimo sistema turi būti vientisa. Bendrojo ugdymo mokyklos susijusios su profesiniu mokymu, aukštuoju mokslu, mokymusi visą gyvenimą.

Suskaidyti švietimo sistemą, turėti ją be pamato yra nusikaltimas.

Taip ir įvardykime dabartinį kelią: asmeninės ambicijos yra aukščiau nei tėvynės poreikiai. Kas nutiks tokiu variantu? Pakirsime sau šaknis.

Mūsų švietimo sistema krinta į bedugnę, neturi rimtų atramos taškų – vertybių. Kol nesusitarsime, statysime kreivą šleivą namą.

Mokytojai praranda tikėjimą, jie pavargo nuo tampymo, mokyklų vadovai taip pat pavargo. Suteikime jiems viltį, kad ir Lietuvoje galima susitarti, kad partijos gali susitarti, kad net jos gali būti valstybiniu požiūriu atsakingos.

O dabar pas mus metų metus perrašomi koncepcijos, dokumentai. Tačiau tai daugiau imitacinis laukas.

– Dabartinė valdžia negaili kritikos mokytojams. Mūsų, Lietuvos, mokytojai išties nekompetentingi, prastai išsilavinę?

– Jei kalbėtume apie teisininkus, sakytume, kad jie lupikai? Apie gydytojus irgi visokių nuomonių yra. Tas pat ir dėl mokytojų. Aš susiduriu ir su kompetentingais mokytojais, ir su neprofesionaliais, kurie prie vaiko prieiti nemoka. Tačiau tai nereiškia, kad turime absoliutinti ir visus vienodai matuoti.

Tie, kurie sako, kad Lietuvos edukologijos universitetas yra prastas, ten dirba prasti dėstytojai, yra negarbingi žmonės. Visose darbovietėse yra prastų darbuotojų. Nežeminkime žmonių. Tuo niekuo nepasieksime. Mes turime teikti pagalbą, kad jie pamatytų viziją. O dabar jie pliekiami bizūnu.

Man išvis kyla klausimas: ar tie, kurie ateina į valdžią trumpam laikui, supranta, kas vyksta mokykloje?

http://lietuvosdiena.lrytas.lt/aktualijos/2017/05/22/news/profesore-lietuvos-valdziai-atsipeikekite-ar-jus-ka-nors-suprantate-apie-svietima--1199944/

Ar ir vėl?

Švietimo sistemoje vėl reforma. Tūlas pilietis paklaustų – ar ir vėl? Juk dar anos nesibaigė arba pasibaigė net neprasidėjusios. Tik viena vyksta tolygiai ir geometrine progresija gerina savo pagreitį – tai lėšų mažinimo švietimo sektoriui reforma. Kai kas tai vadina paprasčiausia vagyste arba jaunosios kartos atviru ir cinišku smukdymu. Ir velniop ten kažkokios Europos Sąjungos direktyvas, profsąjungų pypsėjimus apie 6 procentų BVP – ši reforma vyksta sklandžiai ir be sutrikimų. BVP procentas švietimui katastrofiškai mažėja ir prieš kažkokią ten Antano Smetonos vyriausybę, skyrusią švietimui net 12 nuošimčių, gali pasvajoti nebent gerą atmintį turintys, o žavėtis tuo Finansų ministerijos šviesuoliai  nerekomenduoja.

Už varčios ir vėl nuo pradžios...

Gerai paanalizavę tai, ką siūlo Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM), nieko naujo neišgirdom. Ilginti mokslo metus jau bandė ponas Dainius Pavalkis, bet jį atstatydinus naujoji ministrė Audronė Pitrėnienė visai bendruomenei plojant, savo bendrapartiečio „planą chuliganą“ panaikino. Manau, būdama praktike, ji gerai suvokė, jog egzaminų metu dvi savaites mokinukams pasišlaisčius po mokyklą nei ugdymo kokybė pagerės, nei žinių jų galvose pagausės, nei namų darbų sumažės.

Proveržio sulauksim tik visiškai pakeitę ugdymo turinį, sumažinę pamokų skaičių, atsisakę visų ten integruotų dalykų (kai kuriose pamokose jų integruota jau po devynis, o tikrojo dalyko nebesimato), panaikinę begalinį faktų kimšimą, suderinę ugdymo programas su aukštųjų mokyklų reikalavimais ir, pagaliau, nustoję iš vaiko gaminti robotą su lentynomis.

Šešiamečių ugdymas irgi menka „navyna“, kam apie 30, tie mena laikus, kai siūlė mokytis jauniems. Vienus apgynė tėvai,kiti nutapeno į mokyklėlę, o devyniolikos sirgo depresija. Projektas numirė gerokai neįsibėgėjęs.

Taip, dabartiniai mokiniai guvesni, jie gimę su kompiuteriais po galva ir telefonu rankoj, jie žingeidesni ir drąsesni. Bet jūs man pasakykit, kodėl jų rezultatai prastesni nei tų, kurie be „Google“ sistemos mokyklą baigė? Jei mums atsibodo laikyti jaunimą mokyklose iki dvidešimties, gal „proto bokštai“, pertvarkę ugdymo turinį, atsisakys 12 klasės? Mes jos nebaigėm ir pinigų kiek sutaupytų (juk tik švietime reikia tai daryti, su aukso šaukštais vaikai nevalgo).

Etate irgi nieko naujo

Nieko naujo ir etatiniame apmokėjime. Pavarčiau seną etatinio modelio pateikimą, ogi ir vėl tas pats. Nors profsąjungos bando jam suteikti žmogišką pavidalą ir savo turiniu bent priartinti prie pažangiųjų šalių modelio ir bent Estijos turinio (1000 eurų pradedančiajam mokytojui), bijau, kad nieko nebus. Tam reikia pinigų ir nemažų.

Nesvarbu, kad jau seniai perspjovėm visus pasaulinio banko reikalavimus ir net 30 tūkst. mokytojų nebeturim, o greitai ir likusių nebeturėsim... Senieji išeina nebūtin, jaunimas už pašalpas nedirba ir nedirbs, prestižo programos neparemtos pinigais yra tik figos lapas kiauram užpakaliui pridengti, o pedagoginio universiteto prijungimas prie inžinerinės pakraipos aukštosios mokyklos, reiškia viena – šią kalvę uždarom, „cvekų“ programuotojai nekals, o arklius kaustysit patys.

Iš kokios šalies įsivešite mokytojus, mielieji, jei jau dabar net septynis metus nepriimta nei fizikų, nei chemikų? Kažkada siundė ant piketuojančių mokytojų už plakatą, kad mokytojas ne melžėjas, jo iš kitur neatveši. Oi kaip rypavo įsiutintos melžėjos ir jų kurstytojai, neva jų darbo mes negerbiame. Dar ir kaip gerbiame, tik konstatuojame, kad vaikų mokyti jūsų kvalifikacija ne ta, mes, mokytojai,  chirurgų juk nesiruošiame keisti. Taigi nei ukrainiečiai, nei kaimynai baltarusiai, o tuo labiau uzbekai, mokykloje tikrai nedirbs.

O dabar vėl etatinis apmokėjimas. Nors kartą norisi aiškaus, motyvuoto mūsų sunkaus darbo apmokėjimo modelio. Kad jį suprastų kiekvienas, jame įstatymas nebūtų suveltas su krūvomis lydinčių, palydinčių ar dar kitokių poįstatyminių aktų. Kad jame būtų pasakyta, kiek dirbu su vaikais, kiek dirbsiu kitus darbus, o už įsakymą dirbti nemokamai, prievaizdai bus baudžiami. Nes tik mokyklose vyksta atvira, neįteisinta vergovė – už darbą tiesiog nemokama ir dar pareikalaujama atsakomybės. Jei gyvename kapitalistiniame pasaulyje, tai ir elkimės kaip kapitalistai. Už paslaugas reikia mokėti!

Kaip mes tapom biudžetininkais

Mokytojams nesigilinant į visus niuansus (nes juk tai tik tų nelemtų profsąjungiečių reikalas, o visi kiti kaip gudrios beždžionės, po karo nulips nuo „orumo“ kalno vaisių susirinkt) vėl skubos tvarka prastumta nauja apmokėjimo tvarka. Valio! Mes tapome biudžetininkais.

Ir nors ne kartą tartasi ir lyg susitarta, jog švietimo sritis ypatinga, kitokia ir jai nepritaikysi nei A, nei B, kad mes dirbam ypatingomis protinės ir emocinės įtampos sąlygomis. Nieko tai negelbėjo. Net juoktis nebesinori, kai visko matę ugdymo įstaigų vilkai veliasi po šią sistemą, bando ją pritempti ne prie išsilavinimo ar kitokių kriterijų, o prie turimų pinigų.

Dėl neaiškaus valstybės ir savivaldybių darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo reglamentavimo,  jokie magistrai 20 procentų A lygio pareigybinio priedo, kurio ypač tikėjosi ugdymo įstaigų vadovai, nematys net horizonte. Tam  kaip visuomet nėra  numatyta lėšų. Va ir pasimatė, kad išsilavinimas ir kompetencijos mokykloje ir eilinėje biudžetinėje įstaigoje yra du nesuderinami dalykai. Teisus buvo Dž. Orvelas pasakęs, kad „tarp lygių kiaulių būna lygesnių“. O supratę, kad tai tik pastovioji, o nuo rugsėjo mėnesio atsiras ir kintamoji užmokesčio dalis, kurią kaip labdarą arba už nuopelnus, arba už giminystę, dalins direktorius, suklego visa bendruomenė. Prasidėjo planų gamyba, kurie, neva, nulems darbo rezultatus ir tą kintamąją dalį. 

Mano kaimynas pasakytų „durna tu, Magnolija“, jei tavo mokinys užaugo padoriu žmogumi, va –  tavo pasiekimas. Bet ar jis padorus, mes pamatysim po 20 ar 40 metų, o tie trafaretiniai „ugdysiu, sieksiu, motyvuosiu“ yra tik popierinis reklaminis triukas. Vieniems, vadinamiesiems– lojaliems, ta reklama suteiks 40 procentų priedą, o kitiems – špygą.

Ir vėl dirbtinai kiršinami vadovai su darbuotojais, o žinant, kad tos kintamos dalies finansavimas šakėmis ore rašytas, jo nebus, kaip ir 20 procentų priedų pagal planuojamą etatinio darbo apmokėjimo projektą, nors ir nupešę direktorius, mes nieko nelaimėsim. Šokinėsim iš laimės kaip magistrai be priedų, arba kaip G. Steponavičiaus pamaloninti už kitus darbus 3,5 valandom, o tegavę tik už 0,5, kurios taupumo sumetimais kai kur visiškai ištirpo.

Primenu, kad profesinių sąjungų lyderiai tos kintamosios dalies nenusipelnė. Jie per giliai kapstosi ir taškas. Irapskritai –  jie juk derasi kaip išprotėję. O derėtis dėl nepavykusių projektų turėtų būti lyg ir juokinga. Taigi jei tikėjotės, kad gyvensite kaip valdininkai, žiauriai klydote, garsios „žirklutės“ liko kaip poteriuose „Tėve mūsų“, pareigybės be metodikos virsta grotesku – atsakomybė yra, o teisių – ne.

Egzaminai, profesinis orientavimas ir vadovų kaita

Pasirodo, mes nieko negirdėjome apie profesijos magistrą. Nieko baisaus, juk apie karjeros specialistus didieji mąstytojai irgi nieko negirdėjo ir siūlo grįžti prie seno išbandyto anų gerų laikų (net nedrįstu įvardinti kokių) modelio.

Klausimas labai atviras – ką tie karjeristai veikė už ES pinigus, jei garsas apie juos ne tik iki „rubežiaus“, bet ir iki kabinetų nepaėjo. Todėl ir turime tik į emigraciją orientuotą jaunąją kartą. Egzaminai irgi kaitaliojami kaip kojinės. Tai svarbūs, tai ne. Laikėm kažkada 9, laikėm valstybinius, po to mokyklinius ir valstybinius. Mus gąsdina ne egzaminai, o pusė klausimų užduotyse, kurių tikslas ne patikrinti žinias ar gebėjimus, o „sumauti“ vaikus. Egzaminai irgi turi būti aiškūs ir mes turim iš anksto žinoti ko ir kiek reikia mokėti, o ne svaičioti apie tai, kad kažkas kažką sumastys, nes, matot, jo mąstymas kitoks.

Vien tik direktorių kadencijos yra naujovė, deja, išplaukusi iš didelės vadybinės krizės, skandalų. Ir startą tam davė pati prezidentė, nebeapsikentusi atviros ir ciniškos betvarkės šiame fronte. Sujudo sujudėjo mokyklos piramidės viršūnė, oi kaip sujudo. Kai į gatvę buvo išspirta per 26 tūkst. mokytojų, tokio sujudimo nesigirdėjo.

Direktorių asociacija kaip mat pasipildė naujais nariais, o noras apskųsti dar nepriimtą norminį aktą, didėja geometrine progresija. Kai gerai pagalvoji, dešimt metų dirbi mokytoju, įgyji patirties, dešimt pradinės mokyklos direktoriumi, dešimt progimnazijos, dešimt gimnazijos... ir pensija šalia. Ir tobulėji, ir neatsibosti, ir visuose kolektyvuose skleidi visuotinį gėrį. Kodėl bijoma? Juk ne dvarą užstato ar tėvoniją praranda. Kai kurie juk gali net merais ar Seimo nariais tapti – žinių bagažas augs sparčiau.

Rezervatą mokytojams

Vienas protingas ir jau visko regėjęs švietimo skyriaus vedėjas, po susitikimo su reformos „kalviais“ atsidusęs pareiškė,–„jei taip ir toliau, tai siūlau mokytojams įkurti rezervatą. Ten ekskursijas galėsim vedžioti, už pinigus gyvą mokytoją parodyti kol paskutinis nemirė arba neemigravo“. Ir žinote, jis teisus. Mes pavargom nuo suabsoliutintų vaiko teisių ir mūsų beteisiškumo, mes pavargom nuo plataus ugdymo ir norime tiek nedaug – mokyti. Pagaliau mes greitai aplenksim žurnalistus savo profesijos pavojingumu. Tai kada statysim paminklą paskutiniam Lietuvos mokytojui?

O visos reformos, iš šalies žiūrint, primena arklidžių valymą. Atėjo nauja valdžia ir nutarė iškuopti tai, ką visos ministerijos pridirbo. Bet visus nevykusius projektus sudėjo į krūvą ir, deja, gaunasi tik sąvartynas, nesvarbu kiek lėšų tai kainavo, tačiau jų vertė abejotina.

Ir visame šiame chaose lieka nepajudintos „veltėdžių“ kontoros, kurios kažką plėtoja, kažką iniciatyvina ir „biesas“ žino ką dar daro. Jų tiek priviso vardan švietimo gerovės, jie sumaumoja visus švietimo pinigėlius pagal partinį principą. Neįsižeiskite, partijų vadovai, labai jau daug jų atsirado bičiuliams ir broliams, ir gyvena jie nemokamo mokytojo darbo ir Lietuvos vaikų sąskaita.

Tam, kuris iš jų visų padarys tik vieną, veikiančią efektyviai ir mokykloms, o ne sau pritraukiančioms ES milijonus, mes pastatysim paminklą, kaip ir paskutiniam Lietuvos mokytojui. Ne kur kitur, o Daukanto aikštėje.

Judyta Tekingunduz, LŠĮPS Mažeikių rajono susivienijimo pirmininkė

Švietimo ir mokslo ministre paskirta „darbietė“ Audronė Pitrėnienė, pastaruoju metu ėjusi Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkės pareigas.
Kaip pranešė Prezidentūra, šalies vadovė Dalia Grybauskaitė trečiadienį pasirašė dekretądėl A.Pitrėnienės skyrimo į pareigas.

Skirti šią politikę ministre prezidentei siūlęs premjeras Algirdas Butkevičius trečiadienį žurnalistams sakė, kad A. Pitrėnienės kandidatūra iš visų jam „darbiečių“ pateiktų buvo „pati geriausia“, bei patvirtino, jog iš Specialiųjų tyrimų tarnybos gauta pažyma apie jos tinkamumą jai yra palanki.

Jis sakė tikintis, kad A. Pitrėnienei užteks kompetencijos dirbti švietimo ir mokslo ministre.

 

Plačiau skaitykite:
http://www.delfi.lt/news/daily/education/paskirta-svietimo-ir-mokslo-ministre.d?id=68083828#ixzz3bLKZNcHg

Švietimo ir mokslo ministerija nusprendė pailginti mokslo metus bendrojo ugdymo įstaigose. Ši žinia tikrai nenudžiugino nei moksleivių, nei pedagogų. Ir nieko nuostabaus – klausimas visai neišdiskutuotas, neaptartas ir, manau, skubotas bei problemų iš esmės neišsprendžiantis.

 

Plačiau skaitykite:
http://www.delfi.lt/news/ringas/politics/a-pitreniene-mokslo-metu-ilginimas-ugdymo-kokybes-nepagerins.d?id=68011572#ixzz3bLGqbr8y

Sezoninis darbas:

http://www.delfi.lt/verslas/verslas/arteja-gero-uzdarbio-metas.d?id=67492076

Šylant orams ne tik Lietuvoje, bet ir likusioje Europoje artėja sezoninių darbų metas. Studentai ar išvažiuoti iš Lietuvos keliems mėnesiams sau galintys leisti gyventojai jau domisi, kaip užsidirbti vakarietiškų atlyginimų per vasaros mėnesius. 

Darbo rinka:

http://www.delfi.lt/verslas/verslas/kokiu-specialybiu-lietuviai-dazniausiai-atsisako.d?id=67527822

Du iš trijų darbuotojų Lietuvoje dirba ne pagal įgytą specialybę. Daugiausia tokių tarp teisininkų, ekonomikos bei finansų specialistų, taip pat baigusių humanitarinius mokslus. Tokias išvadas pateikia specialistų paieškos portalas cvmarket.lt

Socialinis modelis:

http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/perspeja-is-darbuotoju-bus-atimta-dauguma-socialiniu-garantiju.d?id=67522470

Patvirtinus naują socialinio modelio projektą, kuris reguliuoja darbo santykius ir socialinį draudimą, Lietuva pretenduoja turėti liberaliausius socialinius santykius Europos Sąjungoje, prognozuoja Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos vadovas.

http://www.delfi.lt/verslas/verslas/ekonomistai-apie-darbo-kodekso-pakeitimus-bedarbiams-gera-zinia.d?id=67525626

Dviejų didžiausių komercinių bankų ekonomistai teigia, kad naujo socialinio modelio kūrėjai pagaliau atkreipė dėmesį į bedarbius. SEB ir „Swedbank“ analitikų nuomone, lankstesni darbo santykiai gali padėti realiai sumažinti aukštą nedarbo lygį šalyje.

http://www.delfi.lt/verslas/verslas/paaiskino-kodel-reikia-leisti-lengviau-atleisti-is-darbo.d?id=67521394

Po aptarimo Vyriausybėje naujasis socialinio modelio ir Darbo kodekso projektas pateiktas Trišalei tarybai, kurioje darbdaviai, profsąjungos ir Vyriausybės atstovai turi susitarti, koks dokumentas keliaus toliau.

http://www.delfi.lt/verslas/verslas/naujasis-darbo-kodeksas-darbuotojams-kelia-siurpa.d?id=67517424

Darbuotojų atstovai sako, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) parengtas Darbo kodekso projektas darbdaviams yra kur kas naudingesnis nei darbuotojams. Patys darbdaviai teigia, jog jis naudingas Lietuvai ir apskritai nereiktų jo dėti ant svarstyklių. Tuo metu projektą rengę mokslininkai pabrėžia, kad geriausias rezultatas bus pasiektas Seimui priėmus visus jų siūlomo socialinio modelio įstatymų projektus.

http://www.delfi.lt/verslas/verslas/revoliucine-reforma-pakuojama-seimui.d?id=67517128

Premjeras Algirdas Butkevičius dėsto, kad kuriamas naujas socialinis modelis veikiausiai taps nauju Lietuvos socialinės sferos pagrindu. Pasak jo, antradienį numatyti susitikimai su Trišale taryba ir viliamasi, kad šis pakeitimų paketas gegužę pasieks Seimą.

http://www.lrytas.lt/verslas/rinkos-pulsas/profsajungos-stato-serius-pries-darbo-santykiu-projekta.htm

Patvirtinus naują socialinio modelio projektą, kuris reguliuoja darbo santykius ir socialinį draudimą, Lietuva pretenduoja turėti liberaliausius socialinius santykius Europos Sąjungoje, prognozuoja Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos vadovas. Artūras Černiauskas sako, kad tokiu modeliu iš Lietuvos darbuotojų bus atimta dauguma socialinių garantijų.

http://www.lrytas.lt/verslas/rinkos-pulsas/darbo-kodekso-pakeitimai-ne-tokie-dramatiski.htm

Naujo socialinio modelio kūrimo darbo grupės vadovas teigia, kad ekspertai siūlo atsisakyti dabartinio Darbo kodekso, kuriame nemaža dalis normų yra paveldėta iš sovietinių laikų ir nėra aktualios. Teisininkas Tomas Davulis sako, kad dauguma siūlomų pakeitimų yra naudingi būtent darbuotojams, o ne atvirkščiai, kaip baiminasi profesinių sąjungų atstovai.

http://www.alfa.lt/straipsnis/49823019/vyriausybe-socialinio-modelio-viesinimas-nebuvo-sekmingas

Vyriausybės atstovai pripažįsta, kad visuomenės nuomonė apie naujojo socialinį modelio projektą nėra pati palankiausia. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad apie jį buvo skelbiama fragmentiškai, o premjeras pareiškė, kad rengiamas modelis buvo nušviestas blogai.

http://www.15min.lt/verslas/naujiena/finansai/darbo-rinkos-perversmas-atidetas-algimantos-pabedinskienes-socialinis-modelis-sansu-seime-neturi-662-492779

Antradienį Trišalėje taryboje svarstomas mokslininkų sukurtas naujasis socialinis modelis. Juo siūloma esminė darbo santykių ir „Sodros“ reforma. Nors profsąjungų atstovai piktinasi mažėjančiomis dirbančiųjų garantijomis, o darbdaviai aiškina, kad socialinė rūpyba yra valstybės, o ne jų galvos skausmas, darosi vis aiškiau, kad siūlymai realios ateities neturi.

http://balsas.tv3.lt/naujiena/828549/romas-lazutka-socialinio-draudimo-keitimas-nekainuos-papildomai

Sociologas ir ekonomistas Romas Lazutka teigia, kad socialinio draudimo sistema būtų keičiama, efektyviau ir teisingiau perskirstant biudžeto lėšas, o ne daugiau jų išleidžiant. Mokslininkams rengiant naują socialinį modelį, jo socialinio draudimo dalį kūręs R.Lazutka sako, kad jis turėtų padidinti teisingumo jausmą ir paskatinti žmones noriau dalyvauti socialinio draudimo sistemoje. 

Vaikų globos namai:

http://www.alfa.lt/straipsnis/49823208/vaiku-globos-namuose-griauna-gyvenimus-ir-slepia-siurpias-paslaptis

Kas vyksta už vaikų globos namų sienų nežino nei juos kuruojančios ministerijos, nei vaiko teisių apsaugos tarnybos, nei miestelių bendruomenės. Kai buvo paviešinta žinia ir prokurorai pradėjo tyrimą dėl pedofilijos Viešvilės globos namuose, visuomenę ištiko šokas. Tačiau visiems kilo klausimas, kaip gali būti, kad pagrindinis įtariamasis yra globos įstaigos vadovas? Kodėl ši žinia iš pradžių sklido iš lūpų į lūpas, kol galiausiai pasiekė teisėsauga ir valdininkus ir ar nebuvo galimybių užkirsti tam kelio anksčiau.

http://www.alfa.lt/straipsnis/49823172/globos-istaigu-skandalai-judina-ministres-pabedinskienes-kede

Daug neefektyviai gesinamų gaisrų. Taip parlamentarai vadina socialinės apsaugos ir darbo ministrės Algimantos Pabedinskienės darbą. Ji buvo iškviesta į Seimą pasiteisinti dėl pedofilijos ir prostitucijos skandalų vaikų namuose, vaikų, atimtų iš jų tėvų, visiško chaoso socialinėje srityje.

http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/nusalintas-pedofilijos-seselio-paliestas-viesviles-vaiku-namu-direktorius-algimantas-liaudaitis-56-492893

Jurbarko rajono apylinkės teismo sprendimu, kol teisėsauga atlieka didelio masto tyrimą dėl galimo nepilnamečių seksualinio išnaudojimo Viešvilės vaikų namuose, įstaigos vadovas Algimantas Liaudaitis pagaliau nušalintas nuo pareigų. Paaiškėjo, kad A.Liaudaitis realiai nedirba jau ilgiau nei du mėnesius. Ant plauko kabo ir jį pavaduojančios Jūratės Bastienės karjera.

http://www.respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/lietuvos_politika/kudikiu_namuose_vaikai_pamirsti/

Vienam po kito nuvilnijus skandalams šalies vaikų socialinės globos įstaigose, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus tarnyba tyrė ir situaciją sveikatos sistemai priklausančiuose sutrikusio vystymosi kūdikių namuose. Deja, ir šiose įstaigose susiklosčiusios ilgametės „tradicijos“ nedžiugina.

Pensijų kompensavimas, piniginė socialinė parama:

http://www.15min.lt/verslas/naujiena/finansai/valstybe-pensininkus-viena-ranka-maitina-o-kita-musa-atiduoda-pensija-bet-atima-pasalpa-662-492539

Paradoksas, tačiau itin mažas pensijas gaunantiems senoliams nepasisekė – kadangi jiems dabar kompensuojamos krizės metu sumažintos pensijos, jų pajamų dydis viršija 102 eurus – sumą, kai asmuo nebetenka teisės į socialinę pašalpą ar kompensacijas už šildymą ar karštą vandenį.

Parama maistu:

http://balsas.tv3.lt/naujiena/828577/bus-tesiamas-maisto-skurstantiesiems-pirkimas

Gindama viešąjį interesą Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) leidžia tęsti atvirąjį konkursą. „Labiausiai skurstantiems asmenims skiriamų maisto produktų ir jų tiekimo pirkimas“, kurį vykdo Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra (Perkančioji organizacija).

MMA:

http://www.respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/lietuvos_politika/abutkevicius_nuo_liepos_zada_didinti_mma/

Premjeras Algirdas Butkevičius sako, kad nuo šių metų liepos 1 d. didės minimali mėnesinė alga (MMA). Nors pirmųjų šių metų mėnesių ekonomikos augimo rezultatai nuteikia ne itin gerai, bet, pasak Premjero, iš dviejų mėnesių negalima spręsti, kaip seksis surinkti pajamas į valstybės biudžetą.